Skėmių Traktierius

Susipažinkite su edukacinėmis programomis

skaityti daugiau

This template is created by a4joomla.com

Traktieriaus kaimas

Traktierius „Stabdyk arklius“ bus atkurtas pastate prie pagrindinio kelio, dabar labiausiai žinomame, kaip buvusi Skėmių mokykla. Šis pastatas – kitados Baisogalos dvarui priklausiusi karčema prie Kėdainių – Baisogalos vieškelio, veikusi ir kaip pašto arklių perkinkymo stotis, kurioje 19 amžiaus pradžioje lankęsis pravažiuodamas pats Rusijos imperijos caras! Šiuos duomenis yra pavykę užfiksuoti seniūnei Romualdai Rimkuvienei ir kultūros darbuotojai Reginai Dambrauskienei, viešint pas tėvą Stanislovą Paberžėje, kur jis turėjęs archyvinės medžiagos apie šią užeigą. Vėliau pastatą dvarininkas Vladislavas Komaras atidavė už skolas vietiniam gyventojui Gudžiūnui,  kuris jame 1867 metais įkūrė Skėmių mokyklą.


Traktierius, karčema ar smuklė?
Karčemomis Lietuvoje daugelį amžių buvo vadinamos užeigos, kuriose galėjai gauti pavalgyti, išgerti, kuriose kartais galėjo būti ir muzikos, dainų, šokių. Dabartinė dažna karčemų atitiktis yra restoranai, kavinės. Smuklėmis buvo vadinamos žydų laikomos užeigos, išgėrimo ir laisvalaikio praleidimo vietos, dabarties laikais vadinamos barais. Traktieriais XIX amžiuje vadino užeigas ir karčemas, esančias prie didelio kelio, „trakto“ (lot.). Jose galima buvo gauti pavalgyti, pailsėti, pailsinti ar pakeisti arklius ir pernakvoti. Nuo senų laikų prie pagrindinių Lietuvos kelių tam tikrais atstumais stovėjo tokio pakelės užeigos - traktieriai, aptarnaujančios keleivius, naudojamos tiek privačių keliautojų, tiek pašto tarnybos, tiek valstybės pasiuntinių, tiek kariuomenės dalinių.

Žinia apie tai, kad Skėmių kaimas XIX amžiuje turėjo tradicines „vyrų sueigas“, atėjo iš čia visą gyvenimą pragyvenusio Prano Poškos, - jis yra pasakojęs apie tai, kad kaimo vyrai sutartu dažnumu rinkdavosi karčemoje, t.y. užeigoje prie kelio, aptarti kaimo reikalų, susitarti dėl bendrų darbų, tokių, kaip kelių tvarkymas, tiesimas, ganymas. Pasakojo, kad susirinkdavo pilna patalpa vyrų, visi susinešdavo savo darymo gyvo alaus, kurio kiekvienas kiemas turėjo, ir kalbėdavosi, tardavosi, spręsdavo kaimo reikalus. Senolis pasakojo girdėjęs, kad kartais būdavę ir nesutarimų, skirtingų nuomonių, ginčų, net muštynių, bet, vis viena, sueiga tęsdavosi tol, kol baigdavosi kokiu nors sprendimu, nutarimu.  
Susitikimų metu atskleista dar viena planuojama traktieriaus programa – iki šiol teberengiama asmeninių švenčių, jubiliejų teminio pravedimo  programa. Jos tema bus „Slaptas lietuviškas vakaras  XIX a. Traktieriuje“.  Svečiai pateks į senų, carinės rusų imperijos laikų slaptą vakaronę vietiniame traktieriuje pas jo šeimininkę apsukriąją Mortą, kur skamba senosios lietuviškos dainos ir aidi vietinio Vaciulio vedami senoviški šokiai, tačiau ... čia bet kada gali įeiti caro žandaras, kuris prižiūri, kad nebūtų linksminamasi ir dainuojama lietuviškai – reikia būti pasirengus dainuoti ir rusiškai... Čia bus galima užsisakyti, kad virtuvės gaspadinės paruoštų senovinių valgių nuo šutintos karkos su raugintais kopūstais iki kepto fazano. Svečiams net pasiseks pamatyti to vakaro slaptą lietuvišką vaidinimą, pastatytą pagal vietinio kunigo Matulio pjesę, o kai kuriems sudalyvauti jame, kaip artistams... Pristatymas baigėsi bendra skambia „Traktieriaus daina“.

Projektai



INFRASTRUKTŪRINIAI PROJEKTAI
Iš SAPARD'o bendruomenė gavo beveik 1 milijoną litų, už kuriuos buvo nutiestos naujos vandens trasos kitapus Dotnuvėlės upelio gyvenantiems skėmiečiams, atnaujintos senosios.

KULTŪRINIAI IR KITI PROJEKTAI
Gavę finansavimo projektui iš Tarptautinės jaunimo bendradarbiavimo agentūros įsigijome sportinį inventorių, biliardo stalą, filmavimo įrangą, muzikinį centrą. Kanados ambasada skyrė bendruomenei lėšų, už kuriuos nusipirkome virtuvės įrangą, indų, baldų, o iš žmonių paaukotų lėšų sumūrijome jaukų židinį, padedant rėmėjams ir bendruomenės nariams, įrengta virtuvę–svetainė.
ŽŪM finansuotų projektų suremontuotoje bendruomenės salėje ir įrengtoje scenoje, tradiciškai kiekvienais metais per Velykas rengiami vaidinimai, kuriuose vaidina kaimo aktoriai, gegužės vakarais vyksta gegužinės pamaldos.
Iš Anglų bendruomenės fondo gavus paramą, Skėmių kaimą aplankė žinoma šalies žolininkė J. Balvočiūtė, skėmietė J. Stankienė taip susidomėjo vaistažolėmis bei arbatomis iš žolelių, todėl dabar pačios surinktais ir sudžiovintais arbatų mišiniais neapsieina nė vienas bendruomenės susibūrimas.

SOCIALINIAI PROJEKTAI
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas mūsų bendruomenės vaikų dienos centras veikia nuo 2006 m. Jo tikslas spręsti socialines problemas, susijusias su vaikų nepriežiūra, ugdymu.

Europos socialinio fondo finansuotame projekte „Dirbk Skėmiams“, kuris vyko 2012 -2013 metais, orientuojantis į jau suformuotą kaimo viziją. Jame dalyvavo 40 kaimo ir apylinkių žmonių, neturinčių pastovaus darbo – ilgalaikiai bedarbiai, daugiavaikių šeimų mamos, dalis  - socialinės rizikos šeimų atstovai. Jie mokėsi naujo požiūrio į vietos šiuolaikinėje darbo rinkoje radimą ar susikūrimą kaime, be to, rankdarbių, gaminti maistą, kepti duoną, auginti paukščius, auginti ožkas, efektyviai auginti ir perdirbti vaisius, uogas, daržoves, buvo padedama ir ieškoma kaip susikurti darbo vietas. Buvo pasitelkti Babtų sodininkystės ir daržininkystės mokslinio instituto darbuotojai, tautodailininkai, vadybos konsultantai, socialiniai darbuotojai, pscichologai bei įdarbinimo specialistai. Be to, projekto lėšomis suremontuotos dvi buvusios senosios mokyklos patalpos, pastatyta duonkepė krosnis, nupirkti stalai, kėdės, kitas veiklos inventorius.


VERSLUMO PROJEKTAI
Bendruomenės aktyvas dalyvavo ES struktūrinių fondų finansuotame Skėmių seniūnijos projekte „XXI amžiaus seniūnija“, vykusiame 2010 metais. Jame kartu su seniūnijos darbuotojų komanda, mokėsi rengti vietos strategiją, formuoti įvaizdį, važiavo į sėkmingai dirbančias Lietuvos seniūnijas, svajojo, kaip pakeisti mūsų seniūnijos kaimų gyvenimą. Projektas buvo svarbus, nes, dideliam būriui gyventojų netekus darbo, atsirado rūpestis, ką galima padaryti, kad nereikėtų laimės ieškoti svetur, o galėtume rasti ją čia. Tuomet vykusiuose strategijos kūrimo seminaruose buvo garsiai įvardinta tai, ką turime geriausia: esame pačiame Lietuvos vidury, esame turtingi geromis žemėmis, javų auginimo tradicijomis, mokame auginti „kokybišką maistą“, esame įsikūrę prie judraus respublikinio kelio, - vieno iš šalies arterijų. Jau tuomet, kaip Skėmių plėtros vizija, atsirado „duonos sostinės“ idėja ir nuskambėjo nedrąsi svajonė apie „pakelės blyninę“...

2013-2014 metais Dalyvavome Radviliškio savivaldybės projekte kartu su partneriais iš Latvijos ir dar keliais kaimais iš mūsų rajono (Aukštelkų, Pociūnėlių, Šniūraičių, Vaitiekūnų, Kairėnų), - jame mokėmės kurti teminį kaimą. Projekto eigoje išaugo ir išsigrynino idėja kurti – „Traktieriaus kaimą“, nes Skėmiuose yra buvusi perkinkymo, pašto pastotė, čia veikusi karčema. Kadangi šis pastatas yra labai patogioje vietoje prie kelio, čia įkūrus turgelį ir užeigą bus galimybė kaimo žmonėms sėkmingai parduoti savo užaugintą ir perdirbtą produkciją. Įgyvendinant projektą, bendruomenės komanda aplankė kartu su Latvių kolegomis Lenkijos ir Latvijos teminius kaimus. Be to, dalyviai apkeliavo jau veikiančius sėkmingiausius Lietuvos teminius kaimus, sėmėsi iš jų gerosios patirties. Laimėję bendruomenių - dalyvių konkurse, patekome į antrą projekto etapą, kaimui buvo sukurtas prekinis ženklas, išleista reklaminė medžiaga, pagal mūsų siekiamą veiklos modelį sukurtas verslo planas, gauta verslo konsultacijų.   
           

2013–2014 metais Bendruomenė vykdė dar vieną savarankišką Šveicarijos fondo finansuojamą projektą kaimo verslui sukurti, atitinkantį iškeltą bendrąją kaimo viziją ir siekiantį tapti Traktieriaus kaimu. Šio projekto metu buvo rengiamos Traktieriaus kaimo edukacinės programos, įsigytos joms reikalingos priemonės, virtuvės įranga, leidžiamas kaimo laikraštis, skirtas idėjos komunikacijai ir viso kaimo įtraukimui į judėjimą, organizuojami apvalūs diskusijų stalai su Radviliškio savivaldybės atstovais, išvykos į verslius objektus Lietuvos kaime.


2001-2009 SKB projektai >>>